Šios savaitės žinia apie Vilniaus raitosios policijos vado L.Bankausko sulaikymą Baltarusijoje – ne vien paties šio pareigūno ir jo šeimos drama. Tai – baltarusiškas „narkotikų testas” ir visai Lietuvai.
Prisipažinsiu, žinia, kad koks nors Lietuvos policininkas, net ir aukštas komisaras, teoriškai galėtų vežti narkotikus, manęs tikrai nenustebintų.
Sutikčiau ir su tuo, kad vien jau L.Bankausko kelionės į Baltarusiją pigesnio benzino (juk tai – beveik pareigūno susitapatinimas su smulkiais kontrabandininkais) yra nemaloni diagnozė visai šalies policijai.
Tačiau šiuo atveju verta kalbėti ne apie Lietuvos policijos būklę. Net nepažįstant L.Bankausko ir nežinant visų jo sulaikymo aplinkybių galima konstatuoti, kad Baltarusijos pareigūnai įvykdė provokaciją prieš vieną Lietuvos policijos vadų.
Kai kurias tokią versiją pagrindžiančias prielaidas įvairūs Lietuvos pareigūnai ir sulaikytojo kolegos jau pareiškė viešai. Ypač keistas rastas narkotikų kiekis – per daug asmeniniam vartojimui, bet per mažai – prekybai.
Tačiau būtent tai yra dar vienas pakankamai svarus argumentas teigti, jog sulaikymas – neatsitiktinis.
Juk užtenka prisiminti praeitį, kad taptų aišku, jog Minskas įpratęs elgtis būtent taip – savo provokacijų jis niekuomet nebando dangstyti įtikinamomis istorijomis. Atvirkščiai, visuomet stengiamasi, kad visiems būtų viskas aišku, jog taip pasielgta specialiai.
Net ir tokie sulaikymai su narkotikais Baltarusijoje – jokia retenybė. Jų skonį yra išbandę ir opozicijos atstovai, ir ne vien jie.
Yra buvęs panaudotas šis ginklas ir tarptautinėje arenoje – nesutarimų su Lenkija dėl lenkų mažumos teisių sūkuryje 2006 metais 1,5 gramo heroino staiga „rasta” Varšuvos remtos Baltarusijos lenkų sąjungos lyderės A.Borys automobilyje.
Net Baltarusijos žiniasklaida skelbia, kad L.Bankausko automobilį kartu su muitininkais tikrino ir KGB atstovai. O tai rodytų, kad patikrinimas surengtas tikrai neatsitiktinai.
Tačiau Lietuvos pareigūnai apie kokius nors baltarusių turimus įtarimus, kad L.Bankauskas gali vežiotis narkotikų, nebuvo informuoti. Net mūsų šalies diplomatai apie ne šiaip paprasto piliečio, o aukšto policijos pareigūno sulaikymą sužinojo po dienos ar net dviejų.
Jei baltarusiai nebūtų norėję specialiai sukelti skandalo, jų elgesys tikrai turėjo būti kitoks. Ypač žinant, kad Lietuvos ir Baltarusijos pareigūnai turi visai neblogos bendradarbiavimo patirties kovojant su tikruoju narkotikų platinimu.
Štai gegužę Minske su stambia narkotikų siunta sulaikius du iš Lietuvos atvykusio traukinio palydovus, Vilniuje iš karto patvirtinta, kad tai – „bendra operacija”.
Taigi didesnių abejonių dėl to, kad tai – baltarusių provokacija, tikrai nelieka.
Vis dėlto bent iš pirmo žvilgsnio ši provokacija atrodo nelogiška. Juk būtent su Vilniumi pastaruoju metu mezgasi bent šiokie tokie Minsko santykiai. Ir ne vien dėl to, kad kiek mažiau negu prieš metus Baltarusijos diktatorius Vilniuje buvo iškilmingai priimtas net prezidentės D.Grybauskaitės.
Su Maskva A.Lukašenka pastaruoju metu visiškai susipyko, Briuselyje jau rudenį laukia nelengvi svarstymai, ar Europos Sąjungai nereikėtų atnaujinti laikinai įšaldyto kelionių draudimo aukščiausiesiems Baltarusijos pareigūnams.
Tuo tarpu Lietuvą A.Lukašenka net asmeniškai bando įtraukti į savo „karą su Maskva”. Bent jau apie bendrus energetinės nepriklausomybės stiprinimo projektus nuolat ir garsiai kalbama.
Antra vertus, nelogiška ši Baltarusijos provokacija atrodo tiktai iš pirmo žvilgsnio. Įvairūs Lietuvos diplomatai mini net kelis galimus politinius L.Bankausko sulaikymo motyvus.
Vienas jų gali būti susijęs su vidaus kova pačioje Baltarusijoje. Nors iš pažiūros atrodo, kad A.Lukašenka šioje šalyje – vienvaldis, taip tikrai nėra.
Pavyzdžiui, apie Baltarusijos KGB dalį, kuri lojalesnė Maskvai nei A.Lukašenkai, kalbama daug ir seniai. O Kremlius tikrai neatsisakytų supjudyti jam įgrisusio A.Lukašenkos su tais, su kuriais šis bando bendradarbiauti.
Bet kažką parodyti Lietuvai esą galėjo norėti net pats A.Lukašenka. Mat teigiama, kad Baltarusijos diktatorius nėra patenkintas mūsų šalies elgesiu.
Maža to – jis netgi galbūt jaučiasi apgautas: įtariamas sausio 13-osios įvykių Vilniuje kaltininkas V.Uschopčikas Minske apklaustas, o A.Lukašenka nieko apčiuopiamo už tai iš Lietuvos esą negavo.
Kai kas netgi teigia, jog Lietuvos ir Baltarusijos santykiai nėra tokie „gerėjantys”, kaip viešai atrodo. O L.Bankausko sulaikymas – vos ne vadovėlinis Baltarusijos elgesio modelis.
„Jiems juk įprasta padaryti ką nors labai bjauraus, o paskui paprasčiausiai paprašyti ko nors, kad mėšlas būtų iškuoptas. Taip buvo jau ne kartą”, – neslėpė vienas Lietuvos diplomatas.
Yra ir kitų įvairių versijų, kurios „nelogišką” Baltarusijos elgesį paverčia visai „logišku”.
Todėl L.Bankausko sulaikymo atvejis tik dar kartą turėtų priminti paprastą dalyką: A.Lukašenkos Baltarusija nėra ir negali būti patikimas partneris.
Taigi net „pragmatiškas bendradarbiavimas” su tokiu partneriu dėl pačių įvairiausių priežasčių gali baigtis tikrai liūdnai.
Tiek konkretiems asmenims, tiek visai valstybei.
P.S. Šis komentaras išspausdintas „Lietuvos ryto“ šeštadienio priedo „Rytai-Vakarai“ (2010.08.21) komentarų skiltyje